Muzikos terapija specialiųjų poreikių, sutrikusios raidos kūdikiams bei vaikams
Vaikai mėgsta žaisti, judėti, kurti, muzikuoti. Jie nori gerų emocijų, pozityvių išgyvenimų nepaisant negalės. Jie gali muzikuoti, muzikuodami patirti sėkmės jausmą bei muzikavimo kartu džiaugsmą, nepaisant negalės. Muzika – universali kalba, peržengianti bet kokius barjerus, be žodžių kurianti tarpusavio sąveiką. Muzika motyvuoja veikti. Muzika vaikams – natūrali, prigimtinė, atpalaiduojanti ir stimuliuojanti pozityvi veikla. Todėl muzikos terapijoje kuriama žaidybinė, smagi, palaikanti bei saugi muzikinė aplinka, kurios dėka siekiami įgyvendinti nemuzikiniai terapiniai tikslai. Čia atitinkamai parenkama vaikus motyvuojanti pati įvairiausia muzikinė veikla. Čia subtiliai įsiklausoma į kiekvieną vaiką. Čia kviečiama veikti, išlaukiama vaiko iniciatyvos, atsako. Čia priimama bet kokia vaiko išraiška, suteikiant jai muzikinę formą.
Muzikos terapijos uždaviniai
Individualių užsiėmimų metu, po pirminio įvertinimo, sudaroma individuali muzikos terapijos programa, parenkant ir pritaikant atitinkamą muzikinę veiklą individualiems vaiko terapiniams poreikiams patenkinti. Grupinėj muzikos terapijoj tikslai ir uždaviniai susiję su akademinių bei komunikacinių įgūdžių plėtra, tačiau kiekvienas vaikas grupėj gali turėti individualių terapinių uždavinių.
Muzikos terapija gali padėti:
- palaikyti bei skatinti fizinę vaiko raidą: stambiąją, smulkiają motoriką, judesių koordinaciją, balansą, sensorinę integraciją;
- sudaryti sąlygas vaiko pažintinių, akademinių įgūdžių lavinimui, skatinti tyrinėti aplinką, skatinti suvokimo (erdvės, laiko, aplinkos, kalbos), atminties, mąstymo, dėmesingumo vystymąsi;
- skatinti vaiko savivoką, adekvačią emocijų raišką, stiprinti meistriškumo jausmą, pasitikėjimo savimi jausmą, spontaniškumą, savarankiškumą, iniciatyvumą;
- vystyti vaiko vokalinius bei kalbos gebėjimus, skatinti vokalinę raišką, ekspresyvios kalbos naudojimą;
- skatinti socialinę raidą, lavinti komunikacinius gebėjimus: adekvačią tarpusavio sąveiką, adekvatų elgesį, bendravimo būdus;
- skatinti saviraišką muzikinėmis priemonėmis.
Muzikos terapijos technikos
Muzikos terapijos užsiėmimuose didžiulis dėmesys skiriamas saugaus muzikos terapeuto – vaiko ryšio užmezgimui, adekvačiai tarpusavio sąveikai bei pozityviam „čia ir dabar“ patyrimui. Šis ryšys kuriamas bei terapiniai uždaviniai įgyvendinami įvairios malonios vaikui muzikinės veiklos dėka. Atitinkama muzikinė veikla, kaip kompleksinis stimulas, gali atliepti keletą terapinių poreikių vienu metu. Muzikos terapijoje naudojami:
- improvizaciniai interakciniai muzikiniai (vokaliniai, judesio, instrumentiniai, įvairių priemonių) žaidimai,
- kūno žaidinimai bei pirštų žaidimai,
- tikslingų dainelių ir skanduočių atlikimas (atliekant judesius, grojant atitinkamu instrumentu, pritariant balsu, mokantis akademinių sąvokų),
- judėjimas, šokimas pagal muziką, įvairūs rateliai,
- interakcinė instrumentinė bei vokalinė improvizacija,
- muzikavimas kartu įvairiais instrumentais,
- gyvai atliekamos bei įrašytos muzikos tikslingas klausymas.
