Etnochoreografija autistiškiems vaikams

Choreografija/etnochoreografija autistiškiems vaikams: ugdymo ir terapijos aspektai
Judesys, judėjimas supa vaiką nuo mažų dienų ir tai yra neatsiejama nuo jo sėkmingo tolimesnio vystimosi. Noras judėti, kai akcentuojama judesių raiška, kokybė, darna ir jų visuma pamažu gali „peraugti“ ir  į choreografinę veiklą. Neįgaliųjų ugdymo kontekste choreografinė veikla turėtų būti grindžiama ne judesių atlikimo kokybe ar nepriekaištingu jų grakštumu, o kaip viena iš ugdymo ir komunikavimo priemonių t.y. teikianti informaciją apie kūną ir jo ryšį tarp įvairių kūno dalių, kūno sąveiką su aplinka, erdve ir kitais asmenimis.

Yra žinoma, jog savo tautos folkloras ne tik suartina  vienus su kitais, bet  yra lengvai suprantamas ir turi turtingą atramą vaiko psichikoje. Tuo remiasi ne viena mokslo šaka ir  savo darbuose taiko įvairių sričių mokslininkai bei ugdytojai.

Viena jų – etnochoreografija. Ši amžių sukaupta patirtis ir išreikšta judesiu (žaidinimai, žaidimai, rateliai, šokiai ir kt.) yra priimtina vaikui bei daro ugdomąjį (lavina pažinimą ir tt.), komunikacinį (šokis visada orientuotas į bendravimą), hedonistinį (vaikui maloni žaidimo pobūdžio veikla), kinestetinį (lavinama smulkioji ir bendroji motorika ir tt) bei terapinį poveikį (pažadinamos vaiko emocijos, mažinama įtampa  ir tt.), o kartu puoselėja tautines savybes ir perduoda tradicijas. Visa tai galima tikslingai panaudoti ugdant autistiškus ar specialiųjų poreikių vaikus.

Autizmo sindromą turintiems vaikams įvairiose šalyse sukurta nemažai ugdymo metodų, dėl kurių yra nuolat diskutuojama, svarstant jų prasmę ir efektyvumą. Remiantis tyrimais pastebėta, jog nėra vienos metodikos ar gydymo būdo, kuris būtų universalus ir priimtinas visiems autizmo atvejams. Tad, pagrindinis dėmesys, kuriant ir taikant ugdymo programas, turi būti skiriamas autizmo sutrikimą turinčių vaikų gyvenimo kokybei gerinti. Šiam tikslui galėtume pasitelkti choreografinę bei etnochoreografinę veiklą, kurioje gausu teigiamų emocijų ir išgyvenimų, sensorinės stimuliacijos, komunikacijos užuomazgų, tinkamo elgesio formavimo ir t.t. Tai galėtų būti viena iš efektyvių priemonių pasiekti bei ugdyti autistiškus vaikus. Tokiu būdu jie dar labiau atsiskleis, ugdys savarankiškumą, pratinsis bendrauti tarpusavyje ir su visuomene, o tai gerins jų socialinės integracijos procesą.

Atsižvelgus autizmo sutrikimo specifiškumą ir ugdymosi problemiškumą,  buvo naujai sudaryta metodinė programa (aut. S. Zvicevičienė), paremta lietuvių etnochoreografija ir skirta autistiškų vaikų ugdymui ir terapijai. Nepriklausomų ekspertų nuomone, galima prognozuoti plačias šios metodinės programos pritaikymo, tobulinant autistiškų vaikų ugdimo(si) ir integravimosi į visuomenę galimybes bei geresnę autistiško vaiko savijautą bei įvairiapusišką gebėjimų plėtotę, tai:

komunikavimas ir bendravimas būnant visiems kartu ir poroje;
elgesio pozityvus formavimasis;
kalbos plėtotė;
atminties lavėjimas;
pokyčių toleravimas (ritmo, dinamiškumo, tempo pokyčiai);
taktilinės, vestibiulinės, propriorecepcinės sistemos tobulėjimas;
baimių ir fobijų sumažėjimas;
kūrybiškumo, žaidybiškumo vystymąsis;
pasitikėjimo, savivertės augimas;
savirealizacijos galimybė;
malonumo potyris, atsipalaidavimas.

Pradiniame etape ar iškilus būtinybei, numatomi ir individualūs užsiėmimai. Kuriuose atsižvelgiama į „čia ir dabar“ bei „artimiausias vystymosi zonas“ bei siekiama užmegzti emocinį ryšį su vaiku, prisiderinti ir atspindėti jo/jos būseną, elgesį, nuotaikų kitimą ir, atsiradus kontaktui, prisivilioti bei įtraukti vaiką į bendrą veiklą. Be to, empatiškai reaguojant, imituojant bet kokią siūlomą vaiko raišką (siūbavimą, ėjimą, lingavimą, plojimą, trepsėjimą, pritūpimą, šuoliavimą ir pan.), meniškai įprasminami judesiai, juos ne tik atliekant kartu su vaiku, bet ir palydint tinkančiomis šokių ar ratelių melodijomis su žodžiais.

Svarbiausia „sužadinti“ šių vaikų norą komunikuoti bei veikti kartu. Siūloma lietuvių etnochoreografija paremta metodinė programa yra viena iš galimybių šiems vaikams tikslingai ugdyti stokojančias funkcijas. Galbūt tai nebus vienodai veiksminga visiems  autistiškiems vaikams, bet daugumai tai bus puiki bendravimą ir ugdymą(si) skatinanti priemonė. 

Vadovė Solveiga Zvicevičienė