Specialistai
AUDRONĖ BRAZAUSKAITĖ, soc.m.daktarė, dailininkė, dailės mokytoja ekspertė, dailės terapijos specialistė, Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos pirmininkės pavaduotoja. VŠĮ Menų terapijos centro vadovė, dailės saviraiškos ir dailės terapijos užsiėmimų vadovė.
AUDRONĖ: Nuo vaikystės piešiu. Iki penktos klasės lankiau įvairius dailės būrelius. Kai jau galima buvo stoti į dailės mokyklą, penktoje klasėje įstojau į tuometinę Černechovskio dailės m-klą Vilniuje (dabartinė J.Vienožinskio dailės m-kla). Ten mokiausi apie 13 metų, kol įstojau į dailės akademiją. Mano mokytojai, kuriuos prisimenu visą laiką yra būtent iš dailės m-klos laikų – Algimantas Švėgžda, Arvydas Šaltenis, Pečiukonis, J.Miliūnas ir mano draugė scenografė bei poetė Vega Simona Vaičiūnaitė. Būdamos studentės kartu su Vega džiaugdavomės - kokį smagų užsiėmimą turime, kiekvieną dieną piešti, tapyti, kurti…Vėliau mąsčiau, kad norėčiau šią patirtį priartinti tiems, kas jos negali pasiimti – neįgaliems vaikams. Šiuo metu siekiu, kad kūrybinį džiaugsmą piešiant patirtų kuo daugiau ir įvairesnių žmonių.
Baigiau Vilniaus dailės akademiją, teatro dekoracijos specialybę. Esu socialinių mokslų daktarė (disertacinis darbas “Žymaus ir vidutinio protinio atsilikimo vaikų savivokos ugdymas daile” VPU, 2001), mokytoja ekspertė. Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos (LDTTA) tarybos narė. Stažavausi Edinburgo universiteto dailės terapijos fakultete (Škotija), pastoviai dalyvauju ir pati organizuoju dailės terapijos mokymus Lietuvoje. Esu socialinių-meninių performancų bendraautorė ir dailininkė. Knygos „Vaikų dailės terapinis aspektas“ autorė (Gimtasis žodis, Vilnius 2004). Turiu sūnų Jokūbą ir dukrą Sibilę.
Daugiau informacijos apie Audronę Brazauskaitę.
MARIUS STROLIA, tapybos magistras, specialios pedagogikos magistras, dailės saviraiškos užsiėmimų vadovas.
MARIUS: 1997m. baigiau Šiaulių universiteto dailės fakultetą, o 1999m. ten pat baigus tapybos magistrantūros studijas, man buvo suteikta gimnazijos dailes mokytojo kvalifikacija. 2005m Vilniaus pedagoginiame universitete baigiau spec. pedagogikos magistrantūros studijas. Magistrinio darbo tema "Vaikų su žymiu cerebriniu paralyžiumi judesių tobulinimas piešiant".
Studijuodamas Šiauliuose, pradėjau dalyvauti studentų meno dienose, eksponuoti savo darbus studentiškose parodose. 1999m. surengiau pirmą savo tapybos ir koliažo darbų parodą Šiauliuose, ,,Laiptų” galerijoje. Nuo 1999m. esu Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Nuolatos rengiu autorines parodas. Taip pat dalyvauju grupinėse parodose, įvairiose dailininkų vasaros stovyklose, projektuose.
Labai mėgstu eksperimentuoti, ieškoti naujų meninės išraiškos galimybių, improvizuoti. Tai padeda geriau pažinti save ir kitą žmogų, eiti link stebuklingo vaiko pasaulio.
ROBERTA VAIGELTAITĖ- VASILIŪNIENĖ , dailininkė, dailės pedagogė, dailės saviraiškos užsiėmimų vadovė. Trumpa Robertos Vaigeltaitės- Vasiliūnienės CV.
DOVILĖ JANKAUSKIENĖ, psichologė. Išsilavinimas - sveikatos edukologija, pedagoginė psichologija. Studijavo kūno psichoterapijos pagrindų programoje (2 metai), penkerių metų podiplominių studijų geštalto mokymo programoje. Lietuvos dailės terapijos asociacijos LDTTA narė, pastoviai dalyvauja dailės terapijos mokymuose.
Hiperaktyvių vaikų, su elgesio problemų turinčių vaikų ir paauglių grupių vadovė, dailės terapijos grupinis ir individualus konsultavimas.
DOVILĖ: Kuo aš tikiu dirbdama su šeima, vaikais. Vaikai (ir mūsų, suaugusiųjų, vidiniai vaikai) jau žino, kaip jiems augti, vystytis, mokytis, atrasti, kaip jausti, juoktis, verkti, pykti, kas jiems tinka, o kas ne, ko jiems reikia. Jie jau žino kaip mylėti, džiaugtis ir gyventi visavertį gyvenimą, kaip dirbti būti stipriems ir energingiems. Mums visiems tam reikai erdvės, kad tai galėtume padaryti. Kartais reikia paramos ir pagalbos tą kūrybinę gyvenimo erdvę susitvarkyti. Tai gi, sunkesnį gyvenimo tarpą (bet labai įdomų, kaip pasakoje - 9 girias, 9 kalnus ir 9 marias perplaukiame) visi kartu paeiname į priekį, pasilaikydami ir pasiremdami vienas kitu.
AUŠRA ŠŪMAKARIENĖ : Nuo mažens save pamenu ką nors kuriančią, piešiančią visur kur tik papuola-ant popieriaus skiautės, sienos ar savo kūno... Mano pomėgį pastebėję tėvai paskatino lankyti dailės mokyklą. Kūrybos metu patiriamas džiaugsmas, atsipalaidavimas, vidinės ramybės ir laisvės pojūtis giliai įsirėžė mano atmintin, todėl jau būdama suaugusi vėl ir vėl joi eškojau kol atradau tradicinę kinų tapybą, sužavėjusią mane savo filosofija, skaidrumu, estetika. Tačiau man neužteko būti tik dailininke. Domėjausi ir žmogaus vidiniu pasauliu, psichologija vis bandydama atsakyti į klausimus kodėl taip dažnai mes kenčiame, liūdime, blaškomės ieškodami ir nerasdami savęs? Kaip tarp daugelio kelių surasti tą teisingą, vedantį didesnės vidinės laisvės, harmonijos link? Ilgametės psichologijos studijos man padėjo rasti nemažai atsakymų ir pagaliau susivokti, kad tikrumoje į laimę veda daug kelių, tereikia rasti sau tinkamą. Aš savojo kelio ieškojau ilgai. Dirbdama vaikų psichologe, konsultuodama jų tėvelius pastebėjau, kad yra daug dalykų, kuriems suvokti, perteikti žodžių nepakanka. Tuomet klausiau savęs: kas galėtų būti vietoj tų žodžių, kas galėtų padėti vaikui ir jo šeimai pažinti, išreikšti ir patirti save naujai, atsikratant save ir aplinką griaunančio elgesio, bendravimo modelių? Atsakymą įšiuos klausimus man netikėtai davė Dailės terapija, mokslas kuris Lietuvoje žengia pirmus nedrąsius, bet labai svarbius žingsnius. Esu dėkinga Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijai, Roehampton bei Vilniaus pedagoginio Universitetų dėstytojams už organizuotus mokymus, seminarus, kurie man padėjo apjungti dailės ir psichologijos žinias į prasmingą visumą, rasti tą man pačiai svarbų asmeninio tobulėjimo kelią. Po truputį šiuo keliu pradėjau lydėti ir kitus, norinčius eiti kartu ir jaučiančius, kad mums pakeliui.
Daugiau apie Aušrą Šumakarienę...